marpeta

Vakar rašiau apie duomenų analizavimą bei sisteminimą. Dažniausiai toks darbas baigiamas labai nykiai sausu ir tik siaurai žmonių grupei  įdomiu dokumentu.

O kas yra daroma, kai tokią sausrą norimą prikelti, kad ji sužydėtų, subujotų ir bet kokį average Joe priverstų aiktelėti? Duomenys yra įspūdingai vizualizuojami ir statistika tampa labai įdomiu skaitalu/paveiksliuku ar panašiai. Tokiems reikalams yra resursų internete, su tuo stipriai sutinka ir visiškas dievas artemijus lebedevas…

Taigi, viena yra duomenis surnkti ir susisteminti, o duomenų surinkimas ir atvaizdavimas yra paprastesnis darbas, bet kai pamatai, kaip tai kai kurie atlieka, tai pradedi abejoti, ar susisteminimas atsveria tų duomenų vizualizaciją.

Štai keli pavyzdžiai apie iš GPS surintų duomenųs atvaizdavimą Britanijoje:

Laiveliai, keliaujantys per Lamanšą į Doverio uostą:

Lėktuvų maršrutai per vieną parą. Įdomiai atrodo lėktuvų sukami ratukai, belaukiant leidimo nusileisti ir oro tarpai, kuriuose lėktuvai negali kursuoti:

Laidinių telefonų sukuriami kasdieiai “gaisrai”… kai mes jau gyvename mobiliajame amžiuje…

Ir kokios mintys kyla po tokių klipukų? Ogi ar įsivaizdujate, kiek reikia egalų visam šitam raizgalymui kiekvieną dieną sukurti? O tai juk Britanija, kuri net nėra didžiausia tų degalų vartotoja pasaulyje…

Dar daugiau panašių klipukų galite pamatyti jutubės playliste ir flowing data svetainėje, skirtoje smagių vizualizuotų duomenų vaizdavimui mūsų sausoje kasdienybėje :)

Beje, jutubės playliste pamatysite daug Britain from Above vaizdų, kurie laai primena mūsiškio M. Jovaišos “Neregėtą Lietuvą” ar prieš kelis metus Lietuvą Hanoversio parodoje pristatinėjusį “Skrydį per Lietuvą”… Sutapimas?

Vakar teko sudalyvauti Seimo rinkimų pirmame ture ir konsultaciniame-komedinijiniame-visiškai neaiškiame referendume dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Galų galiausiai referendumas neįvyko ir šiaip jis buvo tik eilinis pasišaipymas iš bandymų viską Lietuvoje daryti pagal įstatymus.

Pati klausimo formuluotė buvo daugiaprasmiška ir, kaip pasakė Kubilius (ne, aš už jį nebalsavau), ji atitinka Karlsono klausimą Frekenbok: „Ar jūs, Frekenbok, nustojote rytais vartoti konjaką?”. Apgalvokite tokią formuluotę ir susigalvokite dar kelis panašius klausimus pasižaisti su draugais.

Taigi, aišku tik tai, kad Europos Sąjungos viršūnėlių nepavyks perkalbėti ir reikės uždaryti elektrinę. Kam mes už tai turime būti dėkingi? Prisiminkite, kas buvo vyriausiais derybininkais tais laikais kalbantis dėl stojimo į ES?! Va jiems ir reikėtų nusiųsti porą padėkos atvirukų.

Švedijos sutartyje su ES numatyta, kad švedai prisijungs prie Euro. Nenumatyta data, tuo švedai sėkmingai naudojasi ir linksmai leidžia savo kronas. Įdomu, kas trukdė panašų punktą patalpinti ir Lietuvos derybininkams?

Kaip ten bebūtų, bet mūsų stojimo į ES sutartyje numatyta data, kada uždarysime IAE ir vienas iš būdų tai pakeisti – pereiti per visas ES 27 nares ir jų paprašyti ratifikuoti pakeitimą. Atsipeikėkime ir sugrįžkime į realybę, nes to tikrai nebus.

O gal reikėtų Europos Sąjungos viršūnėlėms duoti arba tiksliau neduoti tai, ko joms labiausiai reikia?! 

Kai 2004-aisais metais buvo prasidėjęs Europos Sąjungos Konstitucijos ratifikavimas, prisiminkite, kuri nauja ir entuziastinga šalis pirmoji sutiko su ja? Taip, taip… Mūsų nuostabios tėvynės Lietuvos paskutines dienas gyvenantis Seimas ėmė ir ratifikavimo šį dokumentą.

Europos Sąjungoje sužlugus Knstitucijos idėjai buvo kuriamas naujas dokumentas ir juo tapo praeitais metais pasirašyta Lisabonos sutartis. Ir kodėl žinant situaciją dėl IAE Lietuvai parlamente reikėjo ratifikuoti Lisabonos susitarimą? Tarkime, kad neratikfikavus šios sutarties Europos Komisija būtų supykusi ir Lietuvos kalbėtis dėl IAE būtų neprisileidusi?! Vienu ar kitu atveju, dabar turime špygą taukuotą ir su ja galime siųsti dar daugiau atvirukų dabartiniam Seimui.

Pažiūrėkime į Airijos pavyzdį. Airija šiais metais vienintelė iš narių padarė referendumą ir žmonės pasisakė prieš Lisabonos sutartį. Žinoma, sukomplikavo visą procesą ir dabar aišku, kad nuo 2009-ųjų pradžios sutarties vekti nepradės.

Ir kas įvyko? Ogi ES bando slapta Airijos prašyti/reikalauti padaryti naują referendumą kitais metais. Kas už tai Airijai? Tam tikros nuolaidos, galimybė palikti savo komisarą ir t.t. O pagalvokite, kokią nuolaidą būtų galima prašytis Lietuvai po tokio įvykio? 

Taigi, visų pirma, reikėjo turėti geriau apgalvotą strategiją dėl derybų su ES dėl IAE. Visų antra, Lisabonos sutarties ratifikavimą reikėjo turėti kaip slaptą kozirį savo kišėnėje. Žiauru? Bet tai kam reikėjo leistis gauti per skūrą, o paskui daryti referendumą su klausimu „Ar mums skauda ir ar mes eisime bandyti pakovoti?”…

Seniai aišku, kad sportalas.com redaktorius už savo žodžius ir per drąsiai reiškiamus teiginius nejaučia ir neneša jokios atsakomybės. Paskutinę savaitę besirutuliuojantys įvykiai aplink „Žalgirio” komandą ir seniai žinomos finansinės problemos leido sportalui pranešti netgi apie komandos bankrotą. Tikrai nepaneigsi visur iškylančių temų apie pinigėlius kauniečių komandoje… arba apie jų nebuvimą. Tačiau skelbti apie bankrotą – tikrai per drąsu.

Visas šitas Žalgirio problemų eskalavimas – tai tik eilinis rinkiminis triukas, siekiant vienai interesantų grupei pakenkti kitai.

Atsibodo skaityti/girdėti, kaip vienas ar kitas tam tikros partijos sąrašuose įrašytas kandidatas nusižengė bendrajai tvarkai ir užsidirbo būti paminėtas medijoje. Tai ištraukiama sena istorija apie prieš kelis metus rodytoje laidoje skleistą „nepakantumą” žydams, tai prisimenami seni abonentai, tai… Gražulis pasistato mašiną neleistinoje vietoje, tai kito veikėjo visiškai neaiški padėjėją nemokamai gauna reklamos ir nusipelno netgi vedamojo straipsnio populiariame interneto portale. Juokinga, kad net graudu.

Aišku, aš nenoriu jų visų ginti ar aiškinti apie visiškai nepagrįstą jų puolimą, nes jie patys įvairiais būdais skleidžia piaro mėšliukus ir plačiai naudojasi viešaisiais ryšiais.

Garantuoju, kad po spalio 12 d. įvyksiančių rinkimų – „Žalgiris” gaus pinigėlius ir visos kalbos apie bankrotus bus pamirštos. Gerai, kad viskas pasibaigs jau sekmadienį ir bus galima ramiai atsikvėpti nuo tų „skandalų”.

Išgyvena visokie sakalai, alitos ir techasai, kad ir kaip varganai gyventų. Na, gal iškeliaus keli brangūs amerikiečiai (o gal ir ne), bet daugiau nei šešiasdešimt metų gyvuojantis klubas, dar palyginus visai neseniai laimėjęs Eurolygą, turintis garantuotą vietą Eurolygoje, išliks.

Atnaujinimas (2008-10-14). O štai ir naujiena pasirodė, kad klubo faktinis vadovas G. Navikauskas atsistatydina. Jau darosi labai įdomu, ar Navikauskas vasarą galvojo, kad į klubą ateis MG Baltic’as ir išspręs visas problemas?! tada MG Baltic dar due dilligence stadijoje pasitraukė iš bandymų investuoti į „Žalgirį“.

Atnaujinimas (2009-02-20). Naujas įrašas apie „Žalgirio“ nebankrotą ir blogį „Lietuvo Rytui“.

Jau seniai teko suprasti: bekūnės idėjos savaime nėra vertos milijonų.
Kodėl tai prisimeniau? Per televiziją rodomoje laidoje siūloma paprastiems žmonėms pristatyti savo, kaip jie mano, genialias idėjas ir gauti paramą joms įgyvendinti. Kai kurie žmonės mano, kad tai yra neigiamas būdas savo idėjoms prastumti: juk jos yra pavogiamos.

Read the rest of this entry »

Iki šiol amerikiečiai nesugeba susitvarkyti Irake, į kurį įžengė iš užkariavo gana greitai. Deja, toliau po Huseino nvertino sekę veiksmai leidžia matyti visai kitokią būseną Irake, nei tai įsivaizdavo amerikiečiai.

2007-ųjų filmas „No End in Sight” pasakoja apie nesėkmingai vykdytą (ir iki šiol vykdomą) Irako okupaciją bei bandymus atstatyti tą šalį „grąžint laisvę Irako žmonėms”.

Read the rest of this entry »