marpeta

Kas sieja Napoleoną, HM (Her Megesty) Anglijos karalienę, ir praėjusių metų, o gal net ir visos istorijos didžiausią finansinės sistemos sukčių Bernard’ą Madoff’ą?

Pastorojo darbai buvo minimi ir aiškinami visą paskutinį praėjusių metų mėnesį ir dar ilgam bus įvairios medžiagos, kaip įvairūs turtingieji (t.y. dabar jau nebegalintys stipriai tuo girtis) turi iš naujo mokytis važinėti viešuoju transportu, išsikrautyti iš belenkokio ploto užmiesčio vilų ir t.t. Holivudas turbūt jau turi kelis scenarijus ir už kelių metų pasirodys intriguojanti istorija apie šio žmogaus pakylimą ir nuopolį. Tiesa, aš to tikrai nežinau, bet pagal tradiciją taip turėtų būti.

Po Enron’o istorijos šio amžiaus pradžioje pasirodė juosta apie šių ypatingai suktų dėdžių su kostiumais darbelius:

“Enron: The Smartest Guys in the Room” atskleidė, kaip pasinaudodami ateities pelnais keli vadovai sugebėjo mulkinti investuotojus, kol jų akcijos vertė kilo. Vertės kilimą jiems reikėjo užsitikrinti netgi tokiais įdomiais būdais kaip elektrinių išjungimai. Autoriai sako, kad būtent dėl elektros krizės Kalifornijoje į valdžią atėjo visagalis terminatorius (ar Konanas barbaras)…

Dar prieš Madoffą ir Enron’ą panašiai dėmesio susilaukė ir toks paprastas britas Nick’as Leeson’as. Na, jis pradžioje buvo toks paprastas, kol nebuvo išsiųstas į Aziją sutvarkyti ten susiklosčiusios problemėlės bankui Barings Bank. Pastarasis bankas gyvavo kelis šimtus metų, sako, kad jis padėjo finansuoti Napoleono karus, dalyvavo Luizianos pardavimo Jungtinėms Valstijoms sandoryje, buvo Anglijos Karalienės bankas. Ir visi šie gražūs marketinginiai faktai (atsimenate Lehman Brothers ir jų šimtametę patirtį?) visai nieko nebelėmė, kai buvo atskleistos N. Leeson’o machinacijos prekiaujant opcionais.

Visa ši istorija sudėta į 1999 metų filmą “Rogue Trader”:

Tai vis dėlto, ko sulauksime iš Holivudo apie paskutinių mėnesių įvykius JAV finansų sistemoje? Pasakojimo apie Lehman Brothers, Bernard’ą Madoff’ą, Bear Sterns, AIG ar liūdnos istorijos apie visažinį Alan Greenspan’ą, prisipažinusį apie visai neįsivaizduotą tokį žiaurų JAV finansų sistemos nusiritimą?

Lietuviškiems interneto gyventojams Billas Maheris turėtų būti žinomas iš įvairiausių jutubinių klipukų. Kadangi skaitote šias eilutes, tai tikriausiai esatę jį regėję ir net matę, kaip vienoje iš laidų jis juokiasi iš mūsiškės vampyrus naikinančios armijos:

Kaip ir visokie konanai, letermanai, džėy lenai ir panašūs fergiusonai, B. Maheris savo pramoginėje vakarinėje laidoje apžvelgia aktualijas ir iš jų juokiasi… panašiai kaip Šerėnas ir ko Lietuvoje su savo dviračiais, tik daug rimčiau ir ne taip kaimietiškai.

Naujausias B. Maherio darbas – filmas apie religiją. Jis važinėja po įvairias religines vietas, susitikinėja su įvairaus plauko atsivertėliais, juokiasi iš jų ir taip susuka filmą “Religulous”. Kas svarbiausia, kad B. Maheris skiriasi nuo Lietuvoje kiek žinomesnio jo draugelio Maiklo Mūro (Michael Moore), nes šitą filmą pereina su paprasčiausiu sarkazmu ir neleidžia užmigti… Ok  ok, galit šioje vietoje pradėt aiškint, koks sarkastiškas yra Michael Moore…

Ir šiame filme atsirado vietos Lietuvos. Bukvaliai trims dešimtosios sekundės penkioliką kartų prasukus video pirmyn/atgal ir pabandžius padaryti nuotraukytę, gavosi pamatyti paminėtą Lietuvą kaip šalį, kurioje labiau tikima ne evoliucija, o Biblijose aprašytais žmogaus atsiradimo būdais.

Neaišku, kiek laiko, bet šis filmas yra patalpintas Google Video: Religulous.

Vakar rašiau apie duomenų analizavimą bei sisteminimą. Dažniausiai toks darbas baigiamas labai nykiai sausu ir tik siaurai žmonių grupei  įdomiu dokumentu.

O kas yra daroma, kai tokią sausrą norimą prikelti, kad ji sužydėtų, subujotų ir bet kokį average Joe priverstų aiktelėti? Duomenys yra įspūdingai vizualizuojami ir statistika tampa labai įdomiu skaitalu/paveiksliuku ar panašiai. Tokiems reikalams yra resursų internete, su tuo stipriai sutinka ir visiškas dievas artemijus lebedevas…

Taigi, viena yra duomenis surnkti ir susisteminti, o duomenų surinkimas ir atvaizdavimas yra paprastesnis darbas, bet kai pamatai, kaip tai kai kurie atlieka, tai pradedi abejoti, ar susisteminimas atsveria tų duomenų vizualizaciją.

Štai keli pavyzdžiai apie iš GPS surintų duomenųs atvaizdavimą Britanijoje:

Laiveliai, keliaujantys per Lamanšą į Doverio uostą:

Lėktuvų maršrutai per vieną parą. Įdomiai atrodo lėktuvų sukami ratukai, belaukiant leidimo nusileisti ir oro tarpai, kuriuose lėktuvai negali kursuoti:

Laidinių telefonų sukuriami kasdieiai “gaisrai”… kai mes jau gyvename mobiliajame amžiuje…

Ir kokios mintys kyla po tokių klipukų? Ogi ar įsivaizdujate, kiek reikia egalų visam šitam raizgalymui kiekvieną dieną sukurti? O tai juk Britanija, kuri net nėra didžiausia tų degalų vartotoja pasaulyje…

Dar daugiau panašių klipukų galite pamatyti jutubės playliste ir flowing data svetainėje, skirtoje smagių vizualizuotų duomenų vaizdavimui mūsų sausoje kasdienybėje :)

Beje, jutubės playliste pamatysite daug Britain from Above vaizdų, kurie laai primena mūsiškio M. Jovaišos “Neregėtą Lietuvą” ar prieš kelis metus Lietuvą Hanoversio parodoje pristatinėjusį “Skrydį per Lietuvą”… Sutapimas?

Vakar teko sudalyvauti Seimo rinkimų pirmame ture ir konsultaciniame-komedinijiniame-visiškai neaiškiame referendume dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Galų galiausiai referendumas neįvyko ir šiaip jis buvo tik eilinis pasišaipymas iš bandymų viską Lietuvoje daryti pagal įstatymus.

Pati klausimo formuluotė buvo daugiaprasmiška ir, kaip pasakė Kubilius (ne, aš už jį nebalsavau), ji atitinka Karlsono klausimą Frekenbok: „Ar jūs, Frekenbok, nustojote rytais vartoti konjaką?”. Apgalvokite tokią formuluotę ir susigalvokite dar kelis panašius klausimus pasižaisti su draugais.

Taigi, aišku tik tai, kad Europos Sąjungos viršūnėlių nepavyks perkalbėti ir reikės uždaryti elektrinę. Kam mes už tai turime būti dėkingi? Prisiminkite, kas buvo vyriausiais derybininkais tais laikais kalbantis dėl stojimo į ES?! Va jiems ir reikėtų nusiųsti porą padėkos atvirukų.

Švedijos sutartyje su ES numatyta, kad švedai prisijungs prie Euro. Nenumatyta data, tuo švedai sėkmingai naudojasi ir linksmai leidžia savo kronas. Įdomu, kas trukdė panašų punktą patalpinti ir Lietuvos derybininkams?

Kaip ten bebūtų, bet mūsų stojimo į ES sutartyje numatyta data, kada uždarysime IAE ir vienas iš būdų tai pakeisti – pereiti per visas ES 27 nares ir jų paprašyti ratifikuoti pakeitimą. Atsipeikėkime ir sugrįžkime į realybę, nes to tikrai nebus.

O gal reikėtų Europos Sąjungos viršūnėlėms duoti arba tiksliau neduoti tai, ko joms labiausiai reikia?! 

Kai 2004-aisais metais buvo prasidėjęs Europos Sąjungos Konstitucijos ratifikavimas, prisiminkite, kuri nauja ir entuziastinga šalis pirmoji sutiko su ja? Taip, taip… Mūsų nuostabios tėvynės Lietuvos paskutines dienas gyvenantis Seimas ėmė ir ratifikavimo šį dokumentą.

Europos Sąjungoje sužlugus Knstitucijos idėjai buvo kuriamas naujas dokumentas ir juo tapo praeitais metais pasirašyta Lisabonos sutartis. Ir kodėl žinant situaciją dėl IAE Lietuvai parlamente reikėjo ratifikuoti Lisabonos susitarimą? Tarkime, kad neratikfikavus šios sutarties Europos Komisija būtų supykusi ir Lietuvos kalbėtis dėl IAE būtų neprisileidusi?! Vienu ar kitu atveju, dabar turime špygą taukuotą ir su ja galime siųsti dar daugiau atvirukų dabartiniam Seimui.

Pažiūrėkime į Airijos pavyzdį. Airija šiais metais vienintelė iš narių padarė referendumą ir žmonės pasisakė prieš Lisabonos sutartį. Žinoma, sukomplikavo visą procesą ir dabar aišku, kad nuo 2009-ųjų pradžios sutarties vekti nepradės.

Ir kas įvyko? Ogi ES bando slapta Airijos prašyti/reikalauti padaryti naują referendumą kitais metais. Kas už tai Airijai? Tam tikros nuolaidos, galimybė palikti savo komisarą ir t.t. O pagalvokite, kokią nuolaidą būtų galima prašytis Lietuvai po tokio įvykio? 

Taigi, visų pirma, reikėjo turėti geriau apgalvotą strategiją dėl derybų su ES dėl IAE. Visų antra, Lisabonos sutarties ratifikavimą reikėjo turėti kaip slaptą kozirį savo kišėnėje. Žiauru? Bet tai kam reikėjo leistis gauti per skūrą, o paskui daryti referendumą su klausimu „Ar mums skauda ir ar mes eisime bandyti pakovoti?”…

Seniai aišku, kad sportalas.com redaktorius už savo žodžius ir per drąsiai reiškiamus teiginius nejaučia ir neneša jokios atsakomybės. Paskutinę savaitę besirutuliuojantys įvykiai aplink „Žalgirio” komandą ir seniai žinomos finansinės problemos leido sportalui pranešti netgi apie komandos bankrotą. Tikrai nepaneigsi visur iškylančių temų apie pinigėlius kauniečių komandoje… arba apie jų nebuvimą. Tačiau skelbti apie bankrotą – tikrai per drąsu.

Visas šitas Žalgirio problemų eskalavimas – tai tik eilinis rinkiminis triukas, siekiant vienai interesantų grupei pakenkti kitai.

Atsibodo skaityti/girdėti, kaip vienas ar kitas tam tikros partijos sąrašuose įrašytas kandidatas nusižengė bendrajai tvarkai ir užsidirbo būti paminėtas medijoje. Tai ištraukiama sena istorija apie prieš kelis metus rodytoje laidoje skleistą „nepakantumą” žydams, tai prisimenami seni abonentai, tai… Gražulis pasistato mašiną neleistinoje vietoje, tai kito veikėjo visiškai neaiški padėjėją nemokamai gauna reklamos ir nusipelno netgi vedamojo straipsnio populiariame interneto portale. Juokinga, kad net graudu.

Aišku, aš nenoriu jų visų ginti ar aiškinti apie visiškai nepagrįstą jų puolimą, nes jie patys įvairiais būdais skleidžia piaro mėšliukus ir plačiai naudojasi viešaisiais ryšiais.

Garantuoju, kad po spalio 12 d. įvyksiančių rinkimų – „Žalgiris” gaus pinigėlius ir visos kalbos apie bankrotus bus pamirštos. Gerai, kad viskas pasibaigs jau sekmadienį ir bus galima ramiai atsikvėpti nuo tų „skandalų”.

Išgyvena visokie sakalai, alitos ir techasai, kad ir kaip varganai gyventų. Na, gal iškeliaus keli brangūs amerikiečiai (o gal ir ne), bet daugiau nei šešiasdešimt metų gyvuojantis klubas, dar palyginus visai neseniai laimėjęs Eurolygą, turintis garantuotą vietą Eurolygoje, išliks.

Atnaujinimas (2008-10-14). O štai ir naujiena pasirodė, kad klubo faktinis vadovas G. Navikauskas atsistatydina. Jau darosi labai įdomu, ar Navikauskas vasarą galvojo, kad į klubą ateis MG Baltic’as ir išspręs visas problemas?! tada MG Baltic dar due dilligence stadijoje pasitraukė iš bandymų investuoti į „Žalgirį“.

Atnaujinimas (2009-02-20). Naujas įrašas apie „Žalgirio“ nebankrotą ir blogį „Lietuvo Rytui“.