marpeta

Nors labai daug lietuvaičių šiais laikais žiemos atostogas praleidžia slidinėdami kalnuose, o kai kurie turbūt neįsivaizduoja žiemos be tokių pramogų, aš kažkaip praleisdavau tokias išvykas. Noro buvo, bet turbūt nesusiklosdydavo salygos. Tai visi tie slidinėjai iki šiol būdavo tik ta žydra svajonė. O kai praėjusį ilgąjį savaitgali pasitaikė proga bent jau pajausti, ką reiškia stovėti ant slidžių, entuziastingai priėmėm šį iššūkį… nors ir ne šveicarijose, austrijose ir t.t., bet kažkaip reikėjo tai patirt.

Kadangi mūsų miela tauta – krepšininkų šalis, o kalnų per daugiausiai nėra, tai pažintis su kalnų slidinėjimu nuo vaikystės vykdavo per televizorių – tada namuose gidėdavosi Tombos vardas: „Tomba – kaip bomba, bet krenta retai.“

Read the rest of this entry »

Prieš bet kokius rinkimus kandidatai atkunta, pradeda skleisti savo nuostabųjį piarą. Skelbiasi pakeisią pasaulį ar bent Lietuvą.

A. Zuokas kelis metus iki rinkimų stipriai blogina ir visaip kitaip reiškiasi lietuviškame internete. A. Kubiliaus štabas paleidžia kampanijas, kuriose siūloma lenktyniauti su Kubiliumi, jungtis į BaltijosKelio antrą versiją, „draugauti“ socialiniuose tinklapiuose.

Ne nuostabu, kad ir europarlamentarės Laimos Andrikienės rinkiminis štabas pabunda puslapyje www.laimaandrikiene.lt (beje, kodėl reikėjo dėti tokią gerbiamosios nuotrauką su stiklinėmis akimis? stiklinė ledi? wtf?). Pradedamas pildyti labai keistas blogas, kuris yra visai ne blogas, o kažkoks pranešimų spaudai srautas. Tiesa, kai kurios pdf apžvalgos visai neblogos. Anyway…

Read the rest of this entry »

Ekstrinis reportažas iš vakarykščių TEO atsisveikinimo su Eurolyga rungtynių Siemens Arenoje, kur Jekaterinburgo komanda atvyko atlikti formalumo ir seriją užbaigti 2:0.

Neaišku, ar kas nors tikėjo, kad galėjo būti ir kitaip… aš tai ne, bet nuėjau nufotkinti Stepanovos, nes kai buvo Lauren Jackson, tai pramiegojau tą visą reikalą ir tada TEO net laimėt sugebėjo… Tai įvyko seniai ir ten buvo dar tik Eurolygos pradžia, tai kažkokių rusių miegojimų tokiose svarbesnėse rungtynėse negalima buvo tikėtis…

Didžiausias netikėtumas, kuriuo galėjo ir baigtis visi mano džiaugsmai – aparato baterijos nudūsimas po kelių kadrų apšilimo metu. Gerai, kad Siemens’as pritaikytas žurnalistams, tai kaip toks būdamas visai rimtas žurnalistas pajungiau batareiką krautis prie tų staliukų, kur visokių belenkokių portalų vaikiukai su laptopais sėdi ir kažką ten nužurnalistina liaudžiai…

Kas dėl pačių rungtynių, tai pradžioje buvo dar kažkaip normaliai: abi komandos lošė labai atsargiai, o rusių komandos žaidėjos grybavo nepataikydamos iš super padėčių arba šiaip per skubėjimą. O paskui poneslo, kad niekas nebesustabdė…

Aš ne Grikštaitė, tai kam čia daugiau pasakoti – geriau parodyti…

Read the rest of this entry »

Ore.lt priminė apie Girl Talk. Nežinau, kaip pas jus, bet Girl Talk buvo praėjusios vasaros atradimas ir šiaip dažniausiai winamp’e art repeato darbe besisukusiu albumu ilgai buvo “Feed the Animals”.

Bevarinėdamas senamiesčio gatvėmis spėliodavau, kokios ateinančios 15 sekundžių bus klausamame gabaliuke. Ir aš ten baldėjindavau, kad atspėjau ir kad viskas labai liuksiškai gaunasi spėti. Ir darėsi bloga, kad klausau vieno ir to pačio, o gal čia visai yra š… ir nereikia klausyti.

Anyway, ankčiau nežinau.lt buvau užtikęs treileriuką iš dokumentinio filmo “RiP: A Remix Manifesto” apie mashup’us ir kaip jie nėra nelegalūs:

Ilgai bandžiau susiprasti, kur vis dėlto tą filmą galima atsisiųsti ir ar jis iš viso egzistuoja?! Jei kas apsireiškite…

Labiausiai nustebino Girl Talk darbo vieta ir pademonstravimas, kaip jis sukuria tam tikro gabaliuko kelias sekundes: laptopas su winxp, muzikos redagavimo programa, jokio normalaus keyboardo ar pelės, dirba per touchpad’ą ir iš rebeliškos senovinio kostelo “Radio” gaunasi visai klausomas mashupas:

Kur judaodžiais apipildytos įrašų studijos su milijonais mygtukų, klaviatūros ir belenkokio galingumo server farmais? Visai ne Timbalandas tas Girl Talk…

“Feed the Animals” galite atsisiųsti iki šiol iš duotojo puslapio. Kaina įrašykite kokią norite, bet lietuviai kitokių skaičių kaip 0.0 tokioje situacijoje turbūt ir nežino.

Po visų šventinių dienų rytoj teks sugrįžti į darbą ir rimtai pasitikti krizinius metus.

Aišku, ypač krizė “pasijaučia”, kai nueini į Vingį ir supranti, kad belenkokiam nesąmoningiausiam filmui visos vietos yra parduotos. O jei neparduotos – tai filmukas už valandos (o per tą valandą irgi visos vietos išsiparduoda). Ir nesvarbu, kad pvm’as vietoj 5 proc. pakilo iki 19 proc., o pats bilietas pabrango lituku nuo 16 iki 17…

Jei tai pirmoji Jūsų gyvenime krizė ir recesija (ar kas pamenate, kaip ten buvo 1998-aisiais, kai krizeno Rusija?), tai dėkite viską į indėlius, o svajones pastumkite keliems metams į priekį:

Kol nusiraminimui nepradėti naudoti elektroniniai chipukai, 2009-aisiais geriausia užsiminėti meditacija: ji pašalina tai, kas slegia, atsikratai minčių, kad tau ko nors reikia…