bad movies

October 12th, 2009

Nigeria District 9

Savaitgalį sugebėjus užmatyti „Devintąjį“ (“9″) jau galima ir susisumuoti, ką paskutiniu metu užregėjau iš tų šį sezoną didžiausius lūkesčius kūrusių filmų…

„9“. Tenka sutikti, kad vietomis baisokas „multikas“, kartais priverčiantis krūptelti, gal ir atrodė labai šauniai realizuotas, tačiau posteapokaliptinis pasaulis atrodė per daug belenkoks, pasakojimas niekuo neįdomus ir galiausiai viskas susisumavo į tik patenkinamą rezultatą.

Pašasias pastabas norėtųsi išsakyti ir „Devintojo rajono“ (“District 9″) pusėn. Paklausiau aplinkinių patarimų nežiūrėti trailerių, neskaityti apžvalgų ir panašiai. Pamačiau visai fainiai profesionaliai spec. efektais apkrautą pasakojimą su visiškai niekuo neišsisikiančiu scenarijumi. Nieko gero…

Apie „Negarbingųjų šunsnukių“ (“Inglourious Basterds”) nuvylimą jau parašiau

Dar netikėtai įlindo keli neįtikėtini crap’ai su „Nimfomanės užrašais“ (“Diario de una ninfómana”) priešakyje…

Neskaitant pirmojo šunsnukių skyriaus Prancūzijos kaimelyje,  net nesugalvoju, kuri juosta paskutiniu metu stipriau užvežė?!  Girdžiu, kad „Up“ galėtų mane kažkiek nudžiuginti?

Posted in movies | 2 Comments »

Au Revoir, Shosanna!

October 5th, 2009

kraupu_20091005_Melanie_Laurent

Spoiler alert! Jei dar nesatę matę „Negarbingųjų šunsnukių“ (“Inglourious Basterds”), tai šioje vietoje siūlyčiau baigti skaityti, nes kitose eilutėse rasite kelis siužetą atskleidžiančius ir visą malonumą žiūrint filmą naikinančius faktus. O iš tikrųjų, tai galite skaityti ir nusiteikti, kad nieko įdomaus tame filme nepamatysite…

Kraujais apipilta žydaitė skuodžia žaliuojančiais laukais, mažame prancūziškame namelyje stogą nuraunantį tardymą pravedęs Hansas Landa sušunka „Au Revoir, Shosanna!“. Sėdžiu išsišiepęs: iškentęs pusantro mėnesio po premjeros pagaliau stebiu Tarantino šedevriuką. Šalia sėdėjusios mergaitės neiškentė net iki antros pieno stiklinės, keliavusios iš salės sulaukė kelių nustebusių „Kaip galima išeiti iš Tarantino filmo?“ ir tik po kelių valandų paaiškėjo, kad man reikėjo išeiti būtent su jomis… nes pirmasis skyrius ir buvo vienintelės dėmesio vertos dvidešimt minučių visoje juostoje!

Ką norėjo pastatyti Tarantino?

Vietomis girdėdamas garso takelį pagalvodavau, kad jis net nesistengė nuo „Kill Bill“ laikų parinkti kažką nauja.
Kitur išgirdęs spaghetti western’ų garsų pamaniau būtent apie šį variantą: pirmo skyriaus pavadinimas „Chapter One: Once Upon a Time… Nazi Occupied France“ lyg ir turėtų asocijuotis su vienu žymiausiu tokio tipo filmu Once Upon a Time in the West; skalpų nuėmimas lyg ir primena indėnų pergalės ženklą. Bet kaip padarysi western’ą, kai visas paskutinis skyrius vyksta kino teatre su dviem apsauginiais prie Hitlerio… Net geltonoji Black Mamba (Uma Thurman) „Kill Bill’e“ turėjo nugalabyt šimtus kostiumuotų siauraakių, kol iki O-Ren-Ishi (Lucy Liu) nukeliavo…
Gal Tarantino befilmuodamas šunsnukius savyje užgimdė piromanišką esybę: degino daug ir stipriai, bet manęs tai visai nevežė…

Tarantino neįtikino! Neatskleidė, kodėl basterd’ai būtent tokie stipruoliai proto lygintojai. Net žaidimas su King Kong’u baigės būtent King Kong’u. O visą skyrių palaidojo visiškai nesąmoningas belenkoks susišaudymas, kažkiek kvepiantis Tarantino, bet vis tiek galiausiai surogatinis.

Jau atrodė, kad ironiškai britiškas AustinPower’iškas Mike Myers’o pasirodymas prikels pasakojimą, bet tik dar labiau sumaišė neskoningą karo-westerno-tarantino-nieko-nebesigauna mišinuką. Nenuostabu, kad vietos genezei nebeliko…

Nors Hans Landa (Christoph Waltz) kituose skyriuose po Prancūzijos kaimelio nieko naujo ir nebeparodė, bet buvo vienintelis galbėjęs šitą nuobodžiai pasikartojančių susišaudymų ir pasižudymų dviejų valandų Tarantino nesusipratimą.

Jei režisierius būtų ne Tarantino, tai gal ir būtų kažkiek padori juosta, bet dabar kitas reikalas. Lyginu pagal kitus jo filmus ir šunsnukiai atsiduria jo geriausių juostų antroje pusėje… Palauksiu gruodžio mėnesį pasirodysiančio DVD, kad įžvelgčiau, ką pražiopsojau.

Linkiu Tarantino kuo greičiau baigti su šiuo šunsnukiu projektėliu, greitu metu vėl pradėti stipriau traukti savo žolytę: juk su trečiąja „Kill Bill Vol. III“ reiktų reabilituotis?!

Posted in movies | 2 Comments »

netikėti įvertinimai

September 17th, 2009

Laisvoje dienoje tarp kelionių sugrįžus iš Europos krepšinio čempionato Lodz’ėje, kur lietuvaičiai patirdami fiasko nustebino beveik kiekvieną, bet nesugadino mūsų išvykos (gal kada nors vėliau apie tai :)), teko sužinoti apie patekimą su ekspromtiniu komentaru į LRyto mini reportažą apie Butauto atstatydinimą beigi sulaukti žinios apie debiutą spaudos puslapiuose…

Viena manoji nuotrauka iš linksmonios nakties Barselonos Estació de Sants stotyje buvo patikusi šio miesto gido leidėjams. Šįkart susidomėjimo sulaukė nuotraukos iš Lukiškių aikštėje periodiškai vykstančio Burbuliatoriaus.

Indijos (!!! :)) spaudinyje pasirodė įkvėpimo pagauta mergaitė ir vėją pakuojantis jaunikaitis. Vaizdas atrodė taip (paklikinus kažkiek pasididina):

marpeta_20090917_midday_bubbles1_s

marpeta_20090917_midday_bubbles2_s

Tiek! Toliau į kelią! Arrivederci :)

Posted in foto, keliaujam | No Comments »

Krepšinio panika: 6 įdomiausi pradžios klausimai…

September 9th, 2009

M. Petravicius. (c) eurobasket2009.org

(c) eurobasket2009.org

Net jeigu krepšinis Jums yra visiškai vimdantis kvailių žaidimas ir netgi leidžiate sau šioje šalyje tai drąsiai sakyti bet kokiam krepšinio fanui, vistiek siūlyčiau pamatyti ar pasidomėti šio vakaro Lietuvos – Bulgarijos rungtynėmis. Kodėl? Nes jų metu spręsis kelios visai intriguojančios dramos, o lietuvaičiai, kaip žinia, mėgsta tokius realybės šou ir “degančias kaimyno trobas”. Pastarąją frazę reiktų aktualizuoti ir pritaikyti nacionalinės krepšinio rinktinės strategui gerb. Ramūnui Butautui.

Taigi, mielieji, “šio vakaro programoje – beprotiškai neprognozuojamas realybės šou tarp Lietuvos ir amžinąjį nusikaltėlį praėjusią savaitę sulaikiusios Bulgarijos rinktinių. Ant karštosios kėdės – Butautas!”

Šioje vietoje pamanę, kad einu prieš Butautą, jūs suklysite ir neteisingai mane suprasite. Nors jis ir bandydamas nuvarginti priešininkus prigrybavo vakarykščiame mače su lenkais kaitaliodamas lietuvaičius kaip ledo ritulio varžybose, tačiau yra nevisai kvailas ir šio vakaro mačui turėtų parengti komandą. Jėrgutėliau! Ką aš kalbu? Ar dar prieš savaitę galėjome įsivaizduoti, kad dvikova su bulgarais(!!!!!) gali būti tokia svarbiai lemtina?! Ar būtumėte kažką panašaus pagalvoje, kai aną savaitę lietuvaičiai triuškino kaip tada dar atrodė neabejotinus ir nenugalimus pasaulio čempionus ispanus?

Apie tokią intriguojančią Europos krepšinio čempionato pradžią nė negalėjau nutuokti ar pasvajoti! Kiek daug kažką įrodyti trokštančių elementų…

Kas įdomaus ir netikėto?

1. Butautas. Ar R. Butautas taps 2001-ųjų J. Kazlausku. Prieš aštuonetą metų dabartinio Graikijos rinktinės trenerio vadovaujama Lietuvos rinktinė Turkijoje išėjusi iš grupės pralaimėjo latviams, paskiau netgi “palaidojusiems” Lietuvos krepšinį.

2. Bulgarija. Ar dar savaitgalį visiškai grupes autsaidere buvusi komanda galėtų ką nors priešpastatyti tą patį savaitgalį dar vienai iš čempionato favoričių buvusiai Lietuvai? Bulgarus treniruoja vėlgi dar prieš kelis metus vienu iš geriausių trenerių laikytas Pini Gershon, per vieną sezoną visiškai susigadinęs reputaciją (kaip koks Valinskas) Olympiacos ekipoje…

3. Mažutis :) Kas trečias šiandien prie “watercooler’io” sutiktasis asmuo perskaitęs grėsmingai įtikinamą strapsnį Planas „Mažutis“ yra pasiruošęs man (irgi perskaičiusiam) paaiškinti, kaip nežiūrės rungtynių, jei Butauto favoritas bus įmestas į aikštę starto penkete ar pačiais lemtingiausiais komandai momentais blaškysis aikštėje. Kiek bus tokių nežiūrėsiančių ir ką tai kaso, žiūrėsite ar miegosite?! Juk prieš Bulgariją žaisime! :)

4. Lenkai. Ar lenkų žybtelėjimas bus tik vienkartinis tokiame ilgame ir nenuspėjamame čempionate? Vakarykštį mačą sužaidė penkiese lyg ant sparnų, per keturis kėlinius nepavargo, kiek tai gali tęstis. Net jei ši lenkų rinktinė šiandien ir nebesugadins turkų nuotaikos, ji primena 1999-ųjų Čekiją Europos čempionate Prancūzijoje. Tada čekai pasiekė “istorinę pergalę” prieš Sabonio, Štombergo ir co. vedamą Lietuvos komandą čempionato starte, bet kitame etape baigė visus stebinti. Nemanau, kad lenkai galėtų kažkuo išsiskirti kitame etape… Nuvargs ir namų sienos net nepadės: nebent rungtynių metu bus išjungiamos šviesos, kad galėtų penketukas pailsėti :)

5. Ispanija. Kada atsigaus pasaulio čempionai? Pralaimėjimas nuo jaunimą užsiauginusios Serbijos ir nelengvos rungtynės prieš Didžiąją Britaniją, kurios portalai savos šalies britams pasakoja, kas tas krepšinis per sportas.
Ispanai gal ir galėjo kiek prasčiau startuoti dėl tik čempionate prie komandos prisijungusio Pau Gasolio, tačiau toks keistas žaidimas jiems nėra įprastas (2/19 tritaškių rungtynėse prieš serbus!). Jų varžovė – visada visus čempionatus sėkmingai pradedanti Slovėnijos komanda, dažniausiai viską baigiantį lemtinguose turnyru etapuose…

6. Rusija ir Prancūzija. Kas ką? Praėjusiais metais Olimpiadoje nusigrybavusi Europos čempionė ir į čempionatą tik per papildomą turnyrą patekusi per paskutinius metus nusivažiavusi komanda, kuri jau laimėjo du mačus iš dviejų galimų.

O čempionatas tik prasidėjo…

Posted in basketball | 1 Comment »

visur negali būt nusisekęs

August 14th, 2009

„you can’t be successful at everything…“

Paprastai tokį video talpinčiau į tumblr’į, kad ten jis pasimirštų ir nusigulėtų interneto šiukšlynuose, bet jis turi per daug paminėtinų frazių, kad taip elgtis.

TED video Alain de Botton: A kinder, gentler philosophy of success apie žmonių vertinimą tik pagal labai smulkų žinomą faktą; apie sėkmes ir asmeninius krachus; apie galingą laikraščių, televizijos, marketingo įtaką; ir t.t.

  • Snobas – tai asmuo, pagal paprastą faktą susidarantys nuomonę apie visą žmogaus asmenybę. Antonimas snobui – Jūsų mama :), kuriai mažiau rūpi Jūsų nuopuoliai ir panašiai…
  • Ferrari vairuojantis asmuo nebūtinai yra labai godus – jam gal reikia meilės ir šiaip yra stipriai pažeidžiamas. Reiktų jį užjausti.
  • Pavydas. Jis yra tabu šiuolaikinėje ribų neturinčioje visuomenėje. Pavydas žmonėms, su kuriais gali susisieti ar į juos lygiuotis. Anglijos karalienei žmonės nepavydi, nes ji yra kito kalibro asmuo: turtinga, užima išskirtinę poziciją valstybėje, turi kalbėti ir elgiasi kitaip nei paprasti mirtingieji.
    Todėl globalizacija; ribų, kiek gali kilti karjeros laiptais, nebuvimas daro mus visus lygiais, stumia lygiuotis vienu su kitu, kelia pavydą. Beje, autorius siūlo niekada neiti į klasės susitikimus! :)
  • Žmonės yra ypač atviri bet kokiems pasiūlymams. Iš čia – televizijų, laikraščių ir t.t. galia.
  • ir t.t.

Pamatykite oficialioje svetainėje arba čia:

Posted in internet | No Comments »

Puslapis 2 iš 11«12345»...Paskutinis »