i love you, back…

May 10th, 2009

SPOILER ALERT! Dėmesio! Po šio ką tik paminėto Dėmesio yra tekstas, kuriame galite perskaityti apie dar nematytas serialo Lost serijas. Aš Jus įspėjau!

Reikia stipriai atsipalaiduoti ir leistis pasidžiaugti naujomis Lost serijomis, kurios savaitė po savaitės tampa dar labiau užpainiotos ir nesuprantamesnės.

Iki kokio trečio-ketvirto sezono dar buvo galima suprasti tą “nuostabiąją” fabulą: stebint kiekvieno veikėjo flashback’us pasipayšyti jų paveikslus ir sužinoti graudžias jų skirtingų gyvenimų istorijas, kuriose atsirasdavo tą kruopelytė, privertusi sudužti su Oceanic 815. Čia aš apie tą nuvalkiotąją “it’s our destiny”. Tada įdomiausia buvo dar kartą netikėtai pamatyti “4 8 15 16 23 42″ kokioje neįprastoje vietoje, išgirsti dar vieną Sawyer’io sugalvotą nickname’ą (“What can I do for you, Deep Dish?”, Jumbo, Sweet Cheeks, Shortcake, Kiddo ir, žinoma, Freckles), iki paskutinės serijos spėlioti žūsiantį veikėją (Boone, Eko, Sharon, Ana Lucia ir t.t.). Su tuo viskas baigta ir dabar trasoje šelsta visai kiti vėjai…
Dabar penktame sezone jau “gvildenamos” laiko kelionės… “Gvildenamos” yra per silpnas būdvardis šiam netikėtai pilamam bet kokio stiprumo ir intensyvumo mindfuck’ui

Šių laikų senasis Vidmore’as su šiuolakiniu beverkiančiu Faradėjumi susitinka dabartyje, tačiau tas pats Faradėjus yra nušaunamas savo pačios nieko neįtariančios motinos praeityje; o senas Vidmore’as turi įtarimą nušautąjį matęs prieš daugybę metų. Midfuck of epic proportions.

Scenaristai turbūt keliaudami į darbą meta kauliukais lažybas ir nulemia pagrindinį serijos akcentą: vandelinilė bomba? juodanis dūmų monstas (beje, antrame lažybų raunde galima lažintis iš to, į ką tas juodasis monstras pavirsta)? susitikimas su jaunąją Charlotte ar Ethan’u? omg…

Liaudies išmintis teigia, kad viskas yra geriau, kas nesusiję su kelių kostiumuotų vyrukų pabėgimus iš kalėjimų ir keisto disko, pavadinto Scylla, ieškojimu…
Taigi, Lost reikia užbaigt pamatyt, nes jau per daug laiko ant jo iššvaistyta…

Po paskutinėje matytos serijos (Lost Season 05 Episode 15 “Follow the Leader”) aš norėjau cituoti vos ne kas antrą dialogą, stabdyti, atsukti atgal ir dar kartą  pasiklausyti ir nusijuokti. Visai būtų nesmagu, jei kelių “geriausių” neišrinkčiau, bet kam to reikia, kai šioje priešpaskutinėje priešpaskutinio sezono serijoje pamačiau kelių sekundžių sceną, kurią žiūrėjau šeštis kartus:

marpeta_20090510_juliet_sawyer_lost

-Whatever happens, I got your back, remember?
-I love you.
-I love you, back.

Tariamą back reikia pamatyti (kol jutūbas neištrynė):

Ir visai Sawyer’is+Juliet yra geriau nei Sawyer’is+Kate… Ir man keista, kad šį ką tik skaitytą sakinį parašė blogo autorius, o ne blogo autorė, bet Lost’e nebūna Bentlių ar bugatiškųjų veironų, tai negalima apie mašinas tokių drąsių teiginių drėbt…

P.S. Kiekvienas turi savų fetišų… :)



Posted in movies | 4 Comments »

Pastatytas gyvenimas

February 23rd, 2009

Kad „Lūšnynų Milijonierius“ prisirinks statulėlių, buvo aišku jau seniai. Kad Robertas Daunis Džiunioras (Robert Downey, Jr. ) pralaimės mirusiajam Hytui Ledžeriui (Heath Ledger) – turbūt irgi, nes kaip jo pergalė po mirties labiau tinka Holivudui, nei pirmojo išsišokimas.

Anyway, short’ų statulėlę gavo ne Presto, o man iki tol nematytas Kunio Kato kūrinėlis, apie kurį ir yra šitas įrašas. Pavadinimo „La Maison En Petits Cubes“ net nereikia išsivertinėti: man kaip visai nekertančiam prancūzų, jis užrodo į namelius ir kubelius, o to ir užtenka…

Read the rest of this entry »



Posted in movies | No Comments »

Girl Talk howto

January 10th, 2009

Ore.lt priminė apie Girl Talk. Nežinau, kaip pas jus, bet Girl Talk buvo praėjusios vasaros atradimas ir šiaip dažniausiai winamp’e art repeato darbe besisukusiu albumu ilgai buvo “Feed the Animals”.

Bevarinėdamas senamiesčio gatvėmis spėliodavau, kokios ateinančios 15 sekundžių bus klausamame gabaliuke. Ir aš ten baldėjindavau, kad atspėjau ir kad viskas labai liuksiškai gaunasi spėti. Ir darėsi bloga, kad klausau vieno ir to pačio, o gal čia visai yra š… ir nereikia klausyti.

Anyway, ankčiau nežinau.lt buvau užtikęs treileriuką iš dokumentinio filmo “RiP: A Remix Manifesto” apie mashup’us ir kaip jie nėra nelegalūs:

Ilgai bandžiau susiprasti, kur vis dėlto tą filmą galima atsisiųsti ir ar jis iš viso egzistuoja?! Jei kas apsireiškite…

Labiausiai nustebino Girl Talk darbo vieta ir pademonstravimas, kaip jis sukuria tam tikro gabaliuko kelias sekundes: laptopas su winxp, muzikos redagavimo programa, jokio normalaus keyboardo ar pelės, dirba per touchpad’ą ir iš rebeliškos senovinio kostelo “Radio” gaunasi visai klausomas mashupas:

Kur judaodžiais apipildytos įrašų studijos su milijonais mygtukų, klaviatūros ir belenkokio galingumo server farmais? Visai ne Timbalandas tas Girl Talk…

“Feed the Animals” galite atsisiųsti iki šiol iš duotojo puslapio. Kaina įrašykite kokią norite, bet lietuviai kitokių skaičių kaip 0.0 tokioje situacijoje turbūt ir nežino.



Posted in internet, movies, music | 1 Comment »

Enronas, Napoleonas ir Madoffas

January 3rd, 2009

Kas sieja Napoleoną, HM (Her Megesty) Anglijos karalienę, ir praėjusių metų, o gal net ir visos istorijos didžiausią finansinės sistemos sukčių Bernard’ą Madoff’ą?

Pastorojo darbai buvo minimi ir aiškinami visą paskutinį praėjusių metų mėnesį ir dar ilgam bus įvairios medžiagos, kaip įvairūs turtingieji (t.y. dabar jau nebegalintys stipriai tuo girtis) turi iš naujo mokytis važinėti viešuoju transportu, išsikrautyti iš belenkokio ploto užmiesčio vilų ir t.t. Holivudas turbūt jau turi kelis scenarijus ir už kelių metų pasirodys intriguojanti istorija apie šio žmogaus pakylimą ir nuopolį. Tiesa, aš to tikrai nežinau, bet pagal tradiciją taip turėtų būti.

Po Enron’o istorijos šio amžiaus pradžioje pasirodė juosta apie šių ypatingai suktų dėdžių su kostiumais darbelius:

“Enron: The Smartest Guys in the Room” atskleidė, kaip pasinaudodami ateities pelnais keli vadovai sugebėjo mulkinti investuotojus, kol jų akcijos vertė kilo. Vertės kilimą jiems reikėjo užsitikrinti netgi tokiais įdomiais būdais kaip elektrinių išjungimai. Autoriai sako, kad būtent dėl elektros krizės Kalifornijoje į valdžią atėjo visagalis terminatorius (ar Konanas barbaras)…

Dar prieš Madoffą ir Enron’ą panašiai dėmesio susilaukė ir toks paprastas britas Nick’as Leeson’as. Na, jis pradžioje buvo toks paprastas, kol nebuvo išsiųstas į Aziją sutvarkyti ten susiklosčiusios problemėlės bankui Barings Bank. Pastarasis bankas gyvavo kelis šimtus metų, sako, kad jis padėjo finansuoti Napoleono karus, dalyvavo Luizianos pardavimo Jungtinėms Valstijoms sandoryje, buvo Anglijos Karalienės bankas. Ir visi šie gražūs marketinginiai faktai (atsimenate Lehman Brothers ir jų šimtametę patirtį?) visai nieko nebelėmė, kai buvo atskleistos N. Leeson’o machinacijos prekiaujant opcionais.

Visa ši istorija sudėta į 1999 metų filmą “Rogue Trader”:

Tai vis dėlto, ko sulauksime iš Holivudo apie paskutinių mėnesių įvykius JAV finansų sistemoje? Pasakojimo apie Lehman Brothers, Bernard’ą Madoff’ą, Bear Sterns, AIG ar liūdnos istorijos apie visažinį Alan Greenspan’ą, prisipažinusį apie visai neįsivaizduotą tokį žiaurų JAV finansų sistemos nusiritimą?



Posted in movies, pasaulis | No Comments »

Billas Maheris, Religulous ir Lietuva

December 30th, 2008

Lietuviškiems interneto gyventojams Billas Maheris turėtų būti žinomas iš įvairiausių jutubinių klipukų. Kadangi skaitote šias eilutes, tai tikriausiai esatę jį regėję ir net matę, kaip vienoje iš laidų jis juokiasi iš mūsiškės vampyrus naikinančios armijos:

Kaip ir visokie konanai, letermanai, džėy lenai ir panašūs fergiusonai, B. Maheris savo pramoginėje vakarinėje laidoje apžvelgia aktualijas ir iš jų juokiasi… panašiai kaip Šerėnas ir ko Lietuvoje su savo dviračiais, tik daug rimčiau ir ne taip kaimietiškai.

Lithuania in Bill Maher’s “Religulous” thumbNaujausias B. Maherio darbas – filmas apie religiją. Jis važinėja po įvairias religines vietas, susitikinėja su įvairaus plauko atsivertėliais, juokiasi iš jų ir taip susuka filmą “Religulous”. Kas svarbiausia, kad B. Maheris skiriasi nuo Lietuvoje kiek žinomesnio jo draugelio Maiklo Mūro (Michael Moore), nes šitą filmą pereina su paprasčiausiu sarkazmu ir neleidžia užmigti… Ok  ok, galit šioje vietoje pradėt aiškint, koks sarkastiškas yra Michael Moore…

Ir šiame filme atsirado vietos Lietuvos. Bukvaliai trims dešimtosios sekundės penkioliką kartų prasukus video pirmyn/atgal ir pabandžius padaryti nuotraukytę, gavosi pamatyti paminėtą Lietuvą kaip šalį, kurioje labiau tikima ne evoliucija, o Biblijose aprašytais žmogaus atsiradimo būdais.

Neaišku, kiek laiko, bet šis filmas yra patalpintas Google Video: Religulous.



Posted in movies | No Comments »

Puslapis 2 iš 3123