(c) eurobasket2009.org

Net jeigu krepšinis Jums yra visiškai vimdantis kvailių žaidimas ir netgi leidžiate sau šioje šalyje tai drąsiai sakyti bet kokiam krepšinio fanui, vistiek siūlyčiau pamatyti ar pasidomėti šio vakaro Lietuvos – Bulgarijos rungtynėmis. Kodėl? Nes jų metu spręsis kelios visai intriguojančios dramos, o lietuvaičiai, kaip žinia, mėgsta tokius realybės šou ir “degančias kaimyno trobas”. Pastarąją frazę reiktų aktualizuoti ir pritaikyti nacionalinės krepšinio rinktinės strategui gerb. Ramūnui Butautui.

Taigi, mielieji, “šio vakaro programoje – beprotiškai neprognozuojamas realybės šou tarp Lietuvos ir amžinąjį nusikaltėlį praėjusią savaitę sulaikiusios Bulgarijos rinktinių. Ant karštosios kėdės – Butautas!”

Šioje vietoje pamanę, kad einu prieš Butautą, jūs suklysite ir neteisingai mane suprasite. Nors jis ir bandydamas nuvarginti priešininkus prigrybavo vakarykščiame mače su lenkais kaitaliodamas lietuvaičius kaip ledo ritulio varžybose, tačiau yra nevisai kvailas ir šio vakaro mačui turėtų parengti komandą. Jėrgutėliau! Ką aš kalbu? Ar dar prieš savaitę galėjome įsivaizduoti, kad dvikova su bulgarais(!!!!!) gali būti tokia svarbiai lemtina?! Ar būtumėte kažką panašaus pagalvoje, kai aną savaitę lietuvaičiai triuškino kaip tada dar atrodė neabejotinus ir nenugalimus pasaulio čempionus ispanus?

Apie tokią intriguojančią Europos krepšinio čempionato pradžią nė negalėjau nutuokti ar pasvajoti! Kiek daug kažką įrodyti trokštančių elementų…

Kas įdomaus ir netikėto?

1. Butautas. Ar R. Butautas taps 2001-ųjų J. Kazlausku. Prieš aštuonetą metų dabartinio Graikijos rinktinės trenerio vadovaujama Lietuvos rinktinė Turkijoje išėjusi iš grupės pralaimėjo latviams, paskiau netgi “palaidojusiems” Lietuvos krepšinį.

2. Bulgarija. Ar dar savaitgalį visiškai grupes autsaidere buvusi komanda galėtų ką nors priešpastatyti tą patį savaitgalį dar vienai iš čempionato favoričių buvusiai Lietuvai? Bulgarus treniruoja vėlgi dar prieš kelis metus vienu iš geriausių trenerių laikytas Pini Gershon, per vieną sezoną visiškai susigadinęs reputaciją (kaip koks Valinskas) Olympiacos ekipoje…

3. Mažutis :) Kas trečias šiandien prie “watercooler’io” sutiktasis asmuo perskaitęs grėsmingai įtikinamą strapsnį Planas „Mažutis“ yra pasiruošęs man (irgi perskaičiusiam) paaiškinti, kaip nežiūrės rungtynių, jei Butauto favoritas bus įmestas į aikštę starto penkete ar pačiais lemtingiausiais komandai momentais blaškysis aikštėje. Kiek bus tokių nežiūrėsiančių ir ką tai kaso, žiūrėsite ar miegosite?! Juk prieš Bulgariją žaisime! :)

4. Lenkai. Ar lenkų žybtelėjimas bus tik vienkartinis tokiame ilgame ir nenuspėjamame čempionate? Vakarykštį mačą sužaidė penkiese lyg ant sparnų, per keturis kėlinius nepavargo, kiek tai gali tęstis. Net jei ši lenkų rinktinė šiandien ir nebesugadins turkų nuotaikos, ji primena 1999-ųjų Čekiją Europos čempionate Prancūzijoje. Tada čekai pasiekė “istorinę pergalę” prieš Sabonio, Štombergo ir co. vedamą Lietuvos komandą čempionato starte, bet kitame etape baigė visus stebinti. Nemanau, kad lenkai galėtų kažkuo išsiskirti kitame etape… Nuvargs ir namų sienos net nepadės: nebent rungtynių metu bus išjungiamos šviesos, kad galėtų penketukas pailsėti :)

5. Ispanija. Kada atsigaus pasaulio čempionai? Pralaimėjimas nuo jaunimą užsiauginusios Serbijos ir nelengvos rungtynės prieš Didžiąją Britaniją, kurios portalai savos šalies britams pasakoja, kas tas krepšinis per sportas.
Ispanai gal ir galėjo kiek prasčiau startuoti dėl tik čempionate prie komandos prisijungusio Pau Gasolio, tačiau toks keistas žaidimas jiems nėra įprastas (2/19 tritaškių rungtynėse prieš serbus!). Jų varžovė – visada visus čempionatus sėkmingai pradedanti Slovėnijos komanda, dažniausiai viską baigiantį lemtinguose turnyru etapuose…

6. Rusija ir Prancūzija. Kas ką? Praėjusiais metais Olimpiadoje nusigrybavusi Europos čempionė ir į čempionatą tik per papildomą turnyrą patekusi per paskutinius metus nusivažiavusi komanda, kuri jau laimėjo du mačus iš dviejų galimų.

O čempionatas tik prasidėjo…

Na, ir ką?

Gaila, bet tas „gaila“ toks pat, kaip ir po tarkim neišlaikyto egzamino: tuo metu dangus griūva, skolą įrašyta, stipendijos nebus, o po metų ar keli, kai viskas susitvarko, vėl būna ramu ir gražu. Čia tokia pat situacija: gaila, bet tai tik laiko klausimas.

Jau rašiau, kad „Žalgiris“ bankrutuoti paprasčiausiai negali ir niekas iki dabar su šiuo teiginiu pasikeitė. Komentatoriai skelbia, koks aš neteisus buvau ir kaip aš apsišoviau, nes „juk žiūrėk, jis bankrutuoja, o rašei kitaip“. Bankrutuoja UAB „A. Sabonio Žalgirio krepšinio centras“ (ar Všį Kauno „Žalgirio“ rėmėjas), bet ne „Žalgiris“, nes tai tik brand’as, gražus prisiminimas ir šiaip istorinis objektas. Šiame pasaulyje brand’ai nemiršta.

Praeis kažkiek laiko ir atsiras kažkokia UAB „Naujo Žalgirio centras“ ir koks nors klubas po šiuo uab’u, pvz., „Žalgiris – Kauno Nemunas“ ar dar kažkas.

Piktdžiugiškai švenčia „Lietuvos Ryto“ fanai. Bet kas iš to? Jei pranyks dabartinis „Žalgiris“, tai  bus tik blogiau visiems, net ir pačiam Lietuvos Rytui.
Pažiūrėkime į licencijų skaičių, teikiamų Lietuvai. Turime dvi: vieną A tipo licenciją „Žalgiriui“ „už pasiekimus“ (kas iš tikrųjų yra už tai, kad komanda dalyvavo Eurolygos steigime, kai šis projektas buvo labai rizikingas ir miglotas); kitą – B tipo, kuri skiriama LKL čempionui. Pagal tokią schemą buvo galima ramiai Lietuvos Rytui turėti tą vietą Eurolygoje bet kokiu atveju, ar laimėtų LKL čempionatą, ar užimtų antrą vietą (juk „Žalgiris“ ir taip su garantuota vieta). O dabar gaunasi taip, kad Lietuvai lieka ta viena B tipo licencija ir Lietuvos Rytas  turės dar dėl jos pakovoti: ar su „Šiauliais“, ar su naujuoju „Žalgiris – Kauno Nemunas“.

Dar pridėkime tą faktą, kad kol kas nebebus tų nuostabių „Žalgirio“ – „Lietuvos Ryto“ kovų tiek Siemens’e, tiek Kauno halėje, tiek kitose arenose. Ant ko Lietuvos Ryto fanai rėks ir kauks, ir žalius siųs, kur tik galima siųst? Nebus liūdna?
Ne kryžiuočiai krenta šioje krizėje, o vietinė krepšinio komanda.

Prisimenu praėjusio dešimtmečio kovas, kai enisai vuotliai, franjo arapovičiai ir šiaip vietiniai žaidėjai vedė „Žalgirį“ į tą Eurolygą, kovojo dėl tos vienintelės vietos. Pamenate finalą su Milano Stefanel? O kai išsikovojo tą vietą, tiksliau išsireiškus, gavo garantuotą vietą Eurolygoje, ir kai šalia dėl vietos atsistojo „Lietuvos Rytas“, ir kai Lietuva gavo tas dvi licencijas, nesugebame to išlaikyti… Ir kas kalčiausias dėl to? Per vėlu ieškoti, reikėtų kad naujieji vadovai iš to pasimokytų ir naujajame „Žalgiryje – Kauno Nemune“ negalvotų krizės laikotarpiu surinkti rekordinį biudžetą, atsižvelgiant į tai, kad prieškriziniame laikotarpyje pinigėliai ne fontanais tryško…

Neaišku, ar kas nors tikėjo, kad galėjo būti ir kitaip… aš tai ne, bet nuėjau nufotkinti Stepanovos, nes kai buvo Lauren Jackson, tai pramiegojau tą visą reikalą ir tada TEO net laimėt sugebėjo… Tai įvyko seniai ir ten buvo dar tik Eurolygos pradžia, tai kažkokių rusių miegojimų tokiose svarbesnėse rungtynėse negalima buvo tikėtis…

Didžiausias netikėtumas, kuriuo galėjo ir baigtis visi mano džiaugsmai – aparato baterijos nudūsimas po kelių kadrų apšilimo metu. Gerai, kad Siemens’as pritaikytas žurnalistams, tai kaip toks būdamas visai rimtas žurnalistas pajungiau batareiką krautis prie tų staliukų, kur visokių belenkokių portalų vaikiukai su laptopais sėdi ir kažką ten nužurnalistina liaudžiai…

Kas dėl pačių rungtynių, tai pradžioje buvo dar kažkaip normaliai: abi komandos lošė labai atsargiai, o rusių komandos žaidėjos grybavo nepataikydamos iš super padėčių arba šiaip per skubėjimą. O paskui poneslo, kad niekas nebesustabdė…

Aš ne Grikštaitė, tai kam čia daugiau pasakoti – geriau parodyti…

M. Stepanova. Viena geriausių pasaulio žaidėjų(?):

Kaip jau minėta, pradžioje buvo atsargi kova. Bet priešininkės kišo rankas, kur nereikia (stebime nuotrauką) ir bandė išprovokuot muštynes (šypt):

Valentienė stipriai nemėtė, net taškų nepelnė. Jin tik kamuolius skirstė, kol Aurimė užaugs ir pataps rimta žaidėja:

O Rinkevičiūtė turbūt pamatė gerbėjų plakatus „AUR” ir „IMĖ”, todėl dar stipriau stengės driblinguoti:

Poilsis, kol teisėjas reguliuoja tvarką, o Gundars Vėtra stipriai tiki savo komanda:

Daina Staugaitienė ir Svetlana Abrosimova turėjo savų reikalų. Stipriai kovojo, nemenkai stumdėsi, už plaukų gaudė, bet ketfaito neįvyko:

Tarp salės ir manęs stovėjęs operatorius kartais stipriai sutrukdydavo pagauti būsimą Lietuvos rinktinės įžaidėją turbūt artimiausiam dešimtmečiui:

Jis stipriai fiksavo negausius žiūrovus:

Gal dėl to ir man teko kelis kartus pakliūti ant kubo arenos palubėse. Ta proga nutariau įsiamžinti save, matomą palubių kube (ir dar kažkokias mergaites gretimoje eilėje):

Kai jau viskas buvo aišku, trenerio Paulausko panosėje vaidenosi tos pačios Abrosimovos vaiduoklis:

TEO žaidėjos liūdnai įsivaizdavo vakaro perspektyvas:

Kai kas stipriai šypsojosi visą laiką:

ir neliūdėjo net rungtynių gale:

Jekaterinburgo komandos talismanas papirkinėjo mūsų tautiečius pigiais oranžiniais suvenyriniais komandos žaisliukais (pas juos krizės nėra):

O didžiausi vakaro linksmintojai ir šiaip linksmiausi salėje žmonės buvo rusių komandos vaikiukai gerbėjai…
Vyresnio amžiaus žiūrovai galėjo nostalgiškai prisiminti sovietinius laikus, nes šūksių rinktinėje buvo visko, net trijų muškietininkų „Odin za vcech i vse za odnovo”.

O kai šie uždainavo apie obuolius ir kriaušes „Rastsvetali iablani i grushi, paplyli tumany nad rekoij, vychodyla na bereg Katiusha, na vysokij bereg na krutoj…”, tai visi net ne krepšinį stebėjo, o klausėsi iš laiko mašinėlės ištrauktų garsų…

Uh. Po pergalės rusų tifoziai išsirengė ir sudainavo „Rossiya – svyashchennaya nasha derzhava, Rossiya – lyubimaya nasha strana…”:

Trūko, kad išsitrauktų degtinės su agurkėliais, bet kad per jauni dar…

P.S. Šiuo tekstu autorius nenorėjo nieko blogo pasakyt apie Aurimę ar kitas žaidėjas :) Prašyčiau į visus tekstus pažiūrėt su šypsena ir toliau tobulėti, nes Lietuvai visai jau reiktų dar vienos Europos čempionių taurės :)

Visas šitas Žalgirio problemų eskalavimas – tai tik eilinis rinkiminis triukas, siekiant vienai interesantų grupei pakenkti kitai.

Atsibodo skaityti/girdėti, kaip vienas ar kitas tam tikros partijos sąrašuose įrašytas kandidatas nusižengė bendrajai tvarkai ir užsidirbo būti paminėtas medijoje. Tai ištraukiama sena istorija apie prieš kelis metus rodytoje laidoje skleistą „nepakantumą” žydams, tai prisimenami seni abonentai, tai… Gražulis pasistato mašiną neleistinoje vietoje, tai kito veikėjo visiškai neaiški padėjėją nemokamai gauna reklamos ir nusipelno netgi vedamojo straipsnio populiariame interneto portale. Juokinga, kad net graudu.

Aišku, aš nenoriu jų visų ginti ar aiškinti apie visiškai nepagrįstą jų puolimą, nes jie patys įvairiais būdais skleidžia piaro mėšliukus ir plačiai naudojasi viešaisiais ryšiais.

Garantuoju, kad po spalio 12 d. įvyksiančių rinkimų – „Žalgiris” gaus pinigėlius ir visos kalbos apie bankrotus bus pamirštos. Gerai, kad viskas pasibaigs jau sekmadienį ir bus galima ramiai atsikvėpti nuo tų „skandalų”.

Išgyvena visokie sakalai, alitos ir techasai, kad ir kaip varganai gyventų. Na, gal iškeliaus keli brangūs amerikiečiai (o gal ir ne), bet daugiau nei šešiasdešimt metų gyvuojantis klubas, dar palyginus visai neseniai laimėjęs Eurolygą, turintis garantuotą vietą Eurolygoje, išliks.

Atnaujinimas (2008-10-14). O štai ir naujiena pasirodė, kad klubo faktinis vadovas G. Navikauskas atsistatydina. Jau darosi labai įdomu, ar Navikauskas vasarą galvojo, kad į klubą ateis MG Baltic’as ir išspręs visas problemas?! tada MG Baltic dar due dilligence stadijoje pasitraukė iš bandymų investuoti į „Žalgirį“.

Atnaujinimas (2009-02-20). Naujas įrašas apie „Žalgirio“ nebankrotą ir blogį „Lietuvo Rytui“.