Pirma į galvą šovusi mintis – švietimo sistemos netobulumas.

Mokykloje kone kiekviena kūrybinė užduotis yra vertinama balais, kas mokiniams yra ne materialinė, o psichologinė valiuta. Gauni blogą pažymį – pyktis iš tėvų pusės, gauni gerą pažymį: taip ir turi būti, viskas ok (na geriausiu atveju pagyrimas).

Tokia vertinimo sistema ne tik, kad nesuteikia jokios sveikos motyvacijos (nebent paremtos baime), bet ir skatina konkurenciją, kuri savo ruožtu žudo kūrybingumą ir individualumą, nes mokinys norėdamas gauti gerą pažymį nebūtinai turi atlikti užduotį kūrybiškai, jam užtenka ją atlikti “pagal standartus”, “taip, kaip visi”.

T.y, kam kažką daryti kūrybiškai, naujai ir įdomiai, jeigu tos papildomos pastangos neduoda jokios papildomos naudos? Užtenka atlikti užduotį “gerai – taip, kaip reikia”

O gyvenime jokių “taip, kaip reikia” nėra. Yra tik improvizacija ir kūrybingumas.

Ką šiuo metu daro mokykla yra mechaninis žinių kišimas individui į galvą. Tačiau mokykla visiškai neišmoko ką su tomis žiniomis daryti, kaip reaguoti į netradicines situacijas, kaip improvizuoti, bei mąstyti kūrybiškai, kad tas situacijas (bei problemas) išspręsti

Todėl aš, kaip mokinys, galiu pasakyti, kad šioje vietoje švietimo sistema stipriai failina.

Faina, kad lietuviai žiūri ted.com ir netikėtai radau tavo blogą per Twitterį. Sėkmės!