motyvacija: savarankiškumas, meistriškumas, tikslas
October 15th, 2009
Po „negali visur būti nusisekęs“ dar viena eilinė piminėtina TED prezentacija. Šįkart apie motyvavimą.
Mechaninėms užduotims su visiškai aiškiu tikslu (nunešti maišą du metrus, nuskusti dešimt bulvių) didelė finansinė motyvacija (pvz., daug pinigų) – veikia!
Užduotims su mąstymo barjerais – NEVEIKIA! Ir kas įdomiausia, čia nepadės morką už atliktą darbą suteikiantys vadybininkai, kurie gali kirsti peiliu, jei darbas liks nepadarytas. Reikia pašalinti pinigus kaip motyvavimo priemonę ir atsižvelgti į:
- Savarankiškumą (Autonomy). Ateinančias 24 valandas gali daryti ką nori, bet ir pristatyti veikiantį sprendimą.
- Meistriškumą (Mastery). Asmuo turi turėti noro tobulėti.
- Tikslą (Purpose). Įtikinti, kad atliekamas darbas tikrai turi didelę prasmę.
Pamatykite patys, kaip šmaikščiai įtikinamai pristatoma tema:
O čia – linksmai vizualizuotas tas pats pasakojimas:
Posted in internet | 3 Comments »
Viena geriausių mano matytų prezentacijų TED’e. Na, be to dar ir labai aktuali. Gerai, kad užėjau į šį blogą:)
Geras, kaip tik vakar šitą žiūrėjau. Man prezentacija nereali iš dviejų pusių:
1. Case study
2. Kaip valdyti auditoriją (bičas pragalvojo kiekvieną žodį, kad su plaktuku kaltų tiesiai per galvą)
Faina, kad lietuviai žiūri ted.com ir netikėtai radau tavo blogą per Twitterį. Sėkmės!
Mintys ir išvados labai įdomios ir taiklios, bet manau, kad jas galima taikyti ne tik versle.
Pirma į galvą šovusi mintis – švietimo sistemos netobulumas.
Mokykloje kone kiekviena kūrybinė užduotis yra vertinama balais, kas mokiniams yra ne materialinė, o psichologinė valiuta. Gauni blogą pažymį – pyktis iš tėvų pusės, gauni gerą pažymį: taip ir turi būti, viskas ok (na geriausiu atveju pagyrimas).
Tokia vertinimo sistema ne tik, kad nesuteikia jokios sveikos motyvacijos (nebent paremtos baime), bet ir skatina konkurenciją, kuri savo ruožtu žudo kūrybingumą ir individualumą, nes mokinys norėdamas gauti gerą pažymį nebūtinai turi atlikti užduotį kūrybiškai, jam užtenka ją atlikti “pagal standartus”, “taip, kaip visi”.
T.y, kam kažką daryti kūrybiškai, naujai ir įdomiai, jeigu tos papildomos pastangos neduoda jokios papildomos naudos? Užtenka atlikti užduotį “gerai – taip, kaip reikia”
O gyvenime jokių “taip, kaip reikia” nėra. Yra tik improvizacija ir kūrybingumas.
Ką šiuo metu daro mokykla yra mechaninis žinių kišimas individui į galvą. Tačiau mokykla visiškai neišmoko ką su tomis žiniomis daryti, kaip reaguoti į netradicines situacijas, kaip improvizuoti, bei mąstyti kūrybiškai, kad tas situacijas (bei problemas) išspręsti
Todėl aš, kaip mokinys, galiu pasakyti, kad šioje vietoje švietimo sistema stipriai failina.