marpeta

Aną savaitę iš naujo atradau tikėjimą žmonėmis, suvokiau man nusišypsojusia “laime” dalyvauti įvykyje, susidėjusiame iš tikrai sąžiningų, pareigingų ir pagalbingų asmenų…

I-oji diena. Nusigavęs iki Lukiškėse burbulus leidžiančių miestiečių greit pajuntu visišką nuobodulį. Nebesistengdamas per daug ieškoti prasmės šiame renginyje iškeliauju į didesnįjį prekybcentrį ieškoti vieno iš ingredientų, reikalingų 4.2 tikslui pasiekti. Mynimas į Taurakalnį, klaidžiojimai mindauginėje maksimoje ieškant neįsivaizduojamos formos pakelio. Susipažinęs su penkiolika rūšių ryžių, kruopų ir visokių kitokių grūdinių kultūrų, randu ieškomą ingredientą užslėptą kitokiu neegzotišku pavadinimu. Džiaugiuosi, minu Vingiaparkio link.

Perėja prie Vingio. Žalia šviesa: pajuda pėstieji, išriedu su savo dviratuku ir aš. Kelios akimirkos ir vis dar ta pati šviesa apšviečia jau į mano kraujo spalvos dviratuko galą įsirėžusį taksisto mašiniuką. Kelios sekundės WTF! Kojos sveikos! Žvelgiu į neįtikėtinos formos išlankstymus galiniame rate…

Kaip bebūtų keista, iš karto prisistato bent trys liudininkai. Aktyviausiasis iš karto pasiūlo kelis variantus: iš taksisto imti 600 Lt (ohoho!!!); skambinti policijai; nepalikti visko taip paprastai. Su taksistu sutariame keliauti atitinkamų remontinių įstaigų link, aktyviausias liudininkas pasiūlo užsirašyti telefono numerį “dėl viso ko, jei reikės paliudyti, tai viską papasakos”, prisistato: “S.K. – žurnalistas”! Dėkoju jam ir viliuosi artimiausiu metu jo netrukdyt. Po kurio laiko išgirstas vardas ir pavardė atgimsta ankstyvųjų savaitgalio laidų, prieš daug metų rodytų per televiziją (rodos, LNK), prisiminimuose . Ar įmanoma tokioje situacijoje sugalvot tinkamesnę profesiją liudininkui?! Na, gal antra geriausia profesija tokioje situacijoje :)

Vakaro pasivažinėjimas su “aštunke” padabintu dviratuku ir taksistu baigias prie maniškių namų. Turimos jo, jo mašinos, darbo pažymėjimo fotografijos ir keistai, bet užtikrintai nuskambėjęs “Ką? Aš koks š*das, kad apgaučiau?!” suteikia vilties, kad kitą dieną neliksiu vienas prie nevažiuojančios dviratės transporto priemonės.

II-oji diena. Pietus viltingai aukoju pasivažinėjimams su taksistu Anatolijumi. Žiovauju, kaistu, bet džiaugiuos, kad kažkas vyksta, netgi turiu vilties.
Po valandėlės klaidžiojimų įvairiuose Viniaus kampuose įkurtose dviračių prekybRemontKontorėlėse randame paprastą vietelę Ukmergės g. su nesusireikšminusiais darbuotojais. Atomazga nustatoma trečios dienos vakarui. Anatolijus vėl prižada nedingsiąs…

III-oji diena. Iš remontinės atskrieja SMS apie sutvarkytą transporto priemonę, Anatolijaus mobilus ir antrą dieną prikviečia šeimininką susitarto dėl kelionės į aną miesto galą.
Kulminacija: sutvarkyta dailiai, veikia tinkamai, aštunkės nebematyti. Atomazga: Anatolijus sumoka už remontą, parveža namo.

Finito.

Anatolijus pasirodė toks išsiskiriantis taksistas iš kitų savo profesijos atstovų, netgi sugebėjo juokauti.
Pasiteiravęs, ar neprieštaraus, jei apie įvykį aprašysiu internete, ir išgirdęs linksmą “Jei tik niekas nebandys ieškoti šitos taksi firmos ir šokinėti po ratais, kad paskui viską sutvarkyt, tai gali rašyt” papildomai priskaičiavau bonus karmos taškų…

Beje, tuose pasivažinėjimuose po miestą teko proga susipažinti su taksisto darbo specifika :) Pasiskirstymas rajonais, užsiregistravimas tam tikroje vietoje, stovėjimas virtualioje eilėje laukiant klientų, 1030 Lt kasmėnesinė įmoka įmonei (neišsipirkus mašinos būtų ~2000Lt), būtini kasdien uždirbti 250 Lt ir t.t.
Kiek nori, tiek dirbi: gali iš ryto padirbėt, tada keliauti prie ežero ir vakare vėl dirbt: kiek uždirbsi, tiek turėsi. O dabar krizė: tenka dirbti nuo 9 iki 23 valandų…

Jei kartais norėsite pasinaudot taksi paslaugomis, tai pabandykite „Vilniaus taksi plius“ numeriu 1441. Net nežinau, kokios ten kainos ir kas per kontora, tačiau gerb. Anatolijus uždėjo didelį pliusą…