marpeta

Taigi, pribrendo įrašas, kurio Jūs, visi trys (įskaičiuojant gimines, draugus ir artimuosius) mano blogo skaitytojai, nesuprasite, bet kažkuri mano dalis labai nori jį sudėti, o po kelių dienų gal net ir ištrinti…

Tiesiai iš vidinių emo style būsenų ir tamsių nesuprantamų užkampių, kur net pasąmonei nejauku pabūvoti…

• Jeigu aš būčiau nepasimetęs, tai tikrai nebūčiau kraupus…
• Jeigu aš būčiau gegužės mėnesio diena, tai tikrai nebūčiau jokia iki 14-osios…
• Jeigu dabar norėčiau valgyti, tai tikrai nenorėčiau guliašo. Nenorėčiau krūvos forintų ir nenorėčiu litų keisti po ~1.30 Lt už 100 vienetų.
• Jeigu šiandien dalyvaučiau “Proto Kovose”, tai nenorėčiau užstrigti ties klausimu “Kokios šalies nacionalinis valgis yra guliašas?”… išviso tokio klausimo nebenorėčiau, bet vis geriau nei “Kokia lygiakraščio šešiakampio kampų suma?”.
• Jeigu būčiau ežeras – tai tikrai ne Balatonas.
• Jeigu aš būčiau Gordijaus mazgas, tai tikrai užrištas… bet kažkiek pajudintas.
• Jeigu mazgas būtų palaidas nebemazgas – stipriai liūdėčiau… žinau, kad dar reikės pasukti galvą surandant, kas gaunas jį atrišus.
• Jeigu turėčiau geresnę atmintį, tai prisiminčiau, kad ne pirmą kartą su tais mazgais tenka terliotis.
• Jeigu būčiau mobilusis Skype’as, tai ateinančias pusantros savaitės būčiau nenaudojamas.
• Jeigu pasakyčiau nebeturintis pergalės vynelio, tai pameluočiau. Šalia padėtas ir kitas vietas pažymintis egzempliorius, tai rereiktų liūdėt. žybt žybt? :)
• Jeigu dabar reikėtų išrinkti dovaną, tai ji būtų nedidelė, pusapvalė (įdomu, ar toks žodis egzistuoja?), gyva ir spygliuota. Krimsnodama atrodytų kaip mažiukas linksmas žmogeliukas jim carey veidu…
• Jeigu būčiau protingesnis, tai… žinočiau tikrą atsakymą į Gyvenimą, Visatą ir Viską…
• Jeigu būčiau prieš kelis mėnesius, visai nepagalvočiau, kad artimiausiu metu teks tokias eilutes kurti.
• Jeigu aš būčiau stipresnis, tai galėčiau primušt tuos, kurie sako, kokia čia nesąmonė.
• Jeigu būčiau šias eilutes skaitantis bendradarbis (och Jūs…), tai tą daryčiau tik po darbo ir asmeniniu laiku, nes kitokie skaitymo variantai – nepriimtini. beveik manau, kad nepamatysite, ant kiek tarpai tarp šių eilučių yra platūs.
• Jeigu būčiau jaunesnis, tai ramiai sau tokiu laiku miegočiau, bet kažkaip šįkartą ir spalvos atrodo žalesnės.
• Jeigu būčiau atkaklesnis, tai nereiktų svaigt apie kažkokius mazgus ir viskas jau būtų seniai aišku… bet kad diena iš dienos pajunti, kad nenori visko sugadinti…

laukiam…