marpeta

apie Gatvės Muzikos Dieną galite pasiskaityti visokiuose įvairiiai oficialiuose interneto poratluose ar kituose bloguose…

manyčiau, kad pradinė šio renginio vizija prieš kelis metus skambėjo ir buvo vykdoma kaip “išsitrauk savo balalaiką”, t.y. renginyje turėjo groti paprasti eiliniai žmogeliai. aišku, šįmet irgi taip buvo, bet vis tiek didesnis dėmesys buvo skiriamas tiems žinomesniems atlikėjams, bet gal tai yra augimo ir evoliucijos ženklas ir taip turėjo būti…

aš paprastas eilinis stebėtojas ir parodysiu būtent tai, ką mačiau ir apie ką man buvo ši muzikos diena. o ji buvo apie…

apie tuos, kuriems priklausys renginys ateityje:

apie veidus, kuriuos aš turbūt turėčiau žinoti?

apie prie Forto Dvaro besijudinusį žinomą žurnalistą ir blogerį:

apie lėles:

apie egzotiką:

apie ryškų mėnulį:

apie mėnulio apžiūrėt prigulusius pavargėlius:

apie kitaip prigulusią linksmai nusiteikusią ateitį:

apie panašiai nusiteikusius skaisčius veidus ir plaukuotus snukelius:

apie priklausomybę žaliai spalvai ar alučiui:

apie atsipalaidavusius didžėjus:

apie per laisvus “didžėjus”:

apie oranžines kurpaites:

apie popsinius, bet gal ir netradicinius marškinėlius:

apie Didžiulį:

apie šachmatinę Bareikio kepurę ir Eminemą bei Timberlake’ą:

apie “Ko žiūri?”:

apie “nežiūriu”, nes įsijautęs:

apie dvidešimt ketvirtą Prano miną ir skanų instrumentą:

apie atkaklųjį Juozuką:

apie skrydį:

apie žvilgsnį į dievus:

apie suicidinius gerbėjus… Dėl tokių gerbėjų “Suicide Djs” ir pavirsta į “Stipriai Kitaip”… Kitiems metams Bareikis jau rezervavos vietą ant stogo:

apie gerbėjus, kuriems nereikia nei dievų, nes ir taip skraido:

apie tą, kuri niekada gatvėje nedainuoja:

ir šiaip visas šis renginys buvo apie apelsinus… ir visai nesvarbu, kad jie apdžiuvo… svarbu, kad ne popsas…

…