marpeta

Ekstrinis reportažas iš vakarykščių TEO atsisveikinimo su Eurolyga rungtynių Siemens Arenoje, kur Jekaterinburgo komanda atvyko atlikti formalumo ir seriją užbaigti 2:0.

Neaišku, ar kas nors tikėjo, kad galėjo būti ir kitaip… aš tai ne, bet nuėjau nufotkinti Stepanovos, nes kai buvo Lauren Jackson, tai pramiegojau tą visą reikalą ir tada TEO net laimėt sugebėjo… Tai įvyko seniai ir ten buvo dar tik Eurolygos pradžia, tai kažkokių rusių miegojimų tokiose svarbesnėse rungtynėse negalima buvo tikėtis…

Didžiausias netikėtumas, kuriuo galėjo ir baigtis visi mano džiaugsmai – aparato baterijos nudūsimas po kelių kadrų apšilimo metu. Gerai, kad Siemens’as pritaikytas žurnalistams, tai kaip toks būdamas visai rimtas žurnalistas pajungiau batareiką krautis prie tų staliukų, kur visokių belenkokių portalų vaikiukai su laptopais sėdi ir kažką ten nužurnalistina liaudžiai…

Kas dėl pačių rungtynių, tai pradžioje buvo dar kažkaip normaliai: abi komandos lošė labai atsargiai, o rusių komandos žaidėjos grybavo nepataikydamos iš super padėčių arba šiaip per skubėjimą. O paskui poneslo, kad niekas nebesustabdė…

Aš ne Grikštaitė, tai kam čia daugiau pasakoti – geriau parodyti…

M. Stepanova. Viena geriausių pasaulio žaidėjų(?):

Kaip jau minėta, pradžioje buvo atsargi kova. Bet priešininkės kišo rankas, kur nereikia (stebime nuotrauką) ir bandė išprovokuot muštynes (šypt):

Valentienė stipriai nemėtė, net taškų nepelnė. Jin tik kamuolius skirstė, kol Aurimė užaugs ir pataps rimta žaidėja:

O Rinkevičiūtė turbūt pamatė gerbėjų plakatus „AUR” ir „IMĖ”, todėl dar stipriau stengės driblinguoti:

Poilsis, kol teisėjas reguliuoja tvarką, o Gundars Vėtra stipriai tiki savo komanda:

Daina Staugaitienė ir Svetlana Abrosimova turėjo savų reikalų. Stipriai kovojo, nemenkai stumdėsi, už plaukų gaudė, bet ketfaito neįvyko:

Tarp salės ir manęs stovėjęs operatorius kartais stipriai sutrukdydavo pagauti būsimą Lietuvos rinktinės įžaidėją turbūt artimiausiam dešimtmečiui:

Jis stipriai fiksavo negausius žiūrovus:

Gal dėl to ir man teko kelis kartus pakliūti ant kubo arenos palubėse. Ta proga nutariau įsiamžinti save, matomą palubių kube (ir dar kažkokias mergaites gretimoje eilėje):

Kai jau viskas buvo aišku, trenerio Paulausko panosėje vaidenosi tos pačios Abrosimovos vaiduoklis:

TEO žaidėjos liūdnai įsivaizdavo vakaro perspektyvas:

Kai kas stipriai šypsojosi visą laiką:

ir neliūdėjo net rungtynių gale:

Jekaterinburgo komandos talismanas papirkinėjo mūsų tautiečius pigiais oranžiniais suvenyriniais komandos žaisliukais (pas juos krizės nėra):

O didžiausi vakaro linksmintojai ir šiaip linksmiausi salėje žmonės buvo rusių komandos vaikiukai gerbėjai…
Vyresnio amžiaus žiūrovai galėjo nostalgiškai prisiminti sovietinius laikus, nes šūksių rinktinėje buvo visko, net trijų muškietininkų „Odin za vcech i vse za odnovo”.

O kai šie uždainavo apie obuolius ir kriaušes „Rastsvetali iablani i grushi, paplyli tumany nad rekoij, vychodyla na bereg Katiusha, na vysokij bereg na krutoj…”, tai visi net ne krepšinį stebėjo, o klausėsi iš laiko mašinėlės ištrauktų garsų…

Uh. Po pergalės rusų tifoziai išsirengė ir sudainavo „Rossiya – svyashchennaya nasha derzhava, Rossiya – lyubimaya nasha strana…”:

Trūko, kad išsitrauktų degtinės su agurkėliais, bet kad per jauni dar…

P.S. Šiuo tekstu autorius nenorėjo nieko blogo pasakyt apie Aurimę ar kitas žaidėjas :) Prašyčiau į visus tekstus pažiūrėt su šypsena ir toliau tobulėti, nes Lietuvai visai jau reiktų dar vienos Europos čempionių taurės :)