marpeta

Vakar teko sudalyvauti Seimo rinkimų pirmame ture ir konsultaciniame-komedinijiniame-visiškai neaiškiame referendume dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Galų galiausiai referendumas neįvyko ir šiaip jis buvo tik eilinis pasišaipymas iš bandymų viską Lietuvoje daryti pagal įstatymus.

Pati klausimo formuluotė buvo daugiaprasmiška ir, kaip pasakė Kubilius (ne, aš už jį nebalsavau), ji atitinka Karlsono klausimą Frekenbok: „Ar jūs, Frekenbok, nustojote rytais vartoti konjaką?”. Apgalvokite tokią formuluotę ir susigalvokite dar kelis panašius klausimus pasižaisti su draugais.

Taigi, aišku tik tai, kad Europos Sąjungos viršūnėlių nepavyks perkalbėti ir reikės uždaryti elektrinę. Kam mes už tai turime būti dėkingi? Prisiminkite, kas buvo vyriausiais derybininkais tais laikais kalbantis dėl stojimo į ES?! Va jiems ir reikėtų nusiųsti porą padėkos atvirukų.

Švedijos sutartyje su ES numatyta, kad švedai prisijungs prie Euro. Nenumatyta data, tuo švedai sėkmingai naudojasi ir linksmai leidžia savo kronas. Įdomu, kas trukdė panašų punktą patalpinti ir Lietuvos derybininkams?

Kaip ten bebūtų, bet mūsų stojimo į ES sutartyje numatyta data, kada uždarysime IAE ir vienas iš būdų tai pakeisti – pereiti per visas ES 27 nares ir jų paprašyti ratifikuoti pakeitimą. Atsipeikėkime ir sugrįžkime į realybę, nes to tikrai nebus.

O gal reikėtų Europos Sąjungos viršūnėlėms duoti arba tiksliau neduoti tai, ko joms labiausiai reikia?! 

Kai 2004-aisais metais buvo prasidėjęs Europos Sąjungos Konstitucijos ratifikavimas, prisiminkite, kuri nauja ir entuziastinga šalis pirmoji sutiko su ja? Taip, taip… Mūsų nuostabios tėvynės Lietuvos paskutines dienas gyvenantis Seimas ėmė ir ratifikavimo šį dokumentą.

Europos Sąjungoje sužlugus Knstitucijos idėjai buvo kuriamas naujas dokumentas ir juo tapo praeitais metais pasirašyta Lisabonos sutartis. Ir kodėl žinant situaciją dėl IAE Lietuvai parlamente reikėjo ratifikuoti Lisabonos susitarimą? Tarkime, kad neratikfikavus šios sutarties Europos Komisija būtų supykusi ir Lietuvos kalbėtis dėl IAE būtų neprisileidusi?! Vienu ar kitu atveju, dabar turime špygą taukuotą ir su ja galime siųsti dar daugiau atvirukų dabartiniam Seimui.

Pažiūrėkime į Airijos pavyzdį. Airija šiais metais vienintelė iš narių padarė referendumą ir žmonės pasisakė prieš Lisabonos sutartį. Žinoma, sukomplikavo visą procesą ir dabar aišku, kad nuo 2009-ųjų pradžios sutarties vekti nepradės.

Ir kas įvyko? Ogi ES bando slapta Airijos prašyti/reikalauti padaryti naują referendumą kitais metais. Kas už tai Airijai? Tam tikros nuolaidos, galimybė palikti savo komisarą ir t.t. O pagalvokite, kokią nuolaidą būtų galima prašytis Lietuvai po tokio įvykio? 

Taigi, visų pirma, reikėjo turėti geriau apgalvotą strategiją dėl derybų su ES dėl IAE. Visų antra, Lisabonos sutarties ratifikavimą reikėjo turėti kaip slaptą kozirį savo kišėnėje. Žiauru? Bet tai kam reikėjo leistis gauti per skūrą, o paskui daryti referendumą su klausimu „Ar mums skauda ir ar mes eisime bandyti pakovoti?”…