marpeta

Iki šiol amerikiečiai nesugeba susitvarkyti Irake, į kurį įžengė iš užkariavo gana greitai. Deja, toliau po Huseino nvertino sekę veiksmai leidžia matyti visai kitokią būseną Irake, nei tai įsivaizdavo amerikiečiai.

2007-ųjų filmas „No End in Sight” pasakoja apie nesėkmingai vykdytą (ir iki šiol vykdomą) Irako okupaciją bei bandymus atstatyti tą šalį „grąžint laisvę Irako žmonėms”.

Bežiūrėdamas šį tik dabar į mano akiratį filmą, susižmėjai kelis minimus faktus, kuriais atskleidžiamos JAV nesekmės priežastys:

• Nebuvo jokio planavimo. Pasiūlyto kelių tomų plano, Bušo administracija net neskaitė. Taigi, teko dirbti be plano. Kažkokius kitus planus rengusieji neturėjo nei sąlygų, nei siektinų įvardintų tikslų.
• JAV administracija neįsivaizdavo, kiek yra tas “užtektinai karių” okupacijai suvaldyti: Rumsfeldas ir Wolfowitzas nenumanė, kiek karių reikia Irako sugrąžinimui į vėžias po okupacijos. O tuos dalykus suprantantieji buvo neišgirsti. Kaip tą apskaičiuoti tą skaičių? Galima pasinaudoti analogijomis iš senesių užkariavimo ir atstatymo veiksmų, kuriose dalyvavo JAV, pvz., Jugoslavija. Pažiūėkite, kiek karių reikia tūkstančiui gyventojų ir gaukite tą skaičių. Pritaikykite tą skaičių Bagdadui. Rumsfeldas nutarė, kad užteks 160 000 karių.
• JAV administracija neturėjo dalyvavimo kare patirties arba jos buvo per mažai: Chaney Vietname nekariavo; Rumsfeldas buvo karo pilotas, bet niekada nedalyvavo tikruose mūšiuose; Wolfowitzas ir Rice nebuvo armijoje; Bush’as irgi išvengė Vietnamo, įstodamas į nereikšmingą Teksaso tarnybą.
• Irake pradėta DeBafikacija (Ba’ath partijos uždraudimas). T.y. partijos, kuria Huseinas valdė šalį, nariai (~50 000) turėjo būti išmesti iš darbo ir nebegalėjo dirbti viešajame sektoriuje. Nebuvo pamąstyta, kad į tą partiją ėjo ir daug naudingų visuomenei žmonių, kurie tiesiog norėjo išgyventi prie Huseino rėžimo.
• Žiauriausia klaida: Irako armijos išformavimas. Per naktį apie pusė milijono ginkluotų ir pavojingų karių buvo supykdyti ir įsiutinti. Prie šio skaičiaus pridėkite jų šeimų narius. Taip JAV padidino savo priešų gretas.
• JAV pralaimėjo jau pirmą mėnesį Bagdade, kai leido miesto žmonėms tą miestą išvogti, sugrauti. Nors buvo pateiktas 20 svarbiausių objektų sąrašas, amerikiečiai neapsaugojo nieko… išskyrus Naftos ministeriją. Nebuvo apsaugoti nei muziejai, nei ginklų saugyklos: irakiečiai galėjo lengvai ateiti, pasiimti ginklus ir būti paskatinti pradėti partizaninį karą… ką jie ir pradėjo. JAV neigė faktą apie vykstantį partizaninį karą.
• JAV nesuprato vietinės irakiečių kultūros, pagrindiniai asmenys net nesistengė to daryti, niekas nemokėjo kalbėti arabiškai. Bagdado centre amerikiečiai sėdėjo teritorijoje už aukštos sienos, pavadintoje žaliąja zona.
• Irakui atstatyti buvo siunčiami visiškai žali, ką tik universitetus baigę jaunuoliai. Daugelis žmonių turėjo 3 mėnesių kontraktus: per tokį trumpą laiką galima spėti tik susipažinti su aplinka, į kurią patekai, o atlikti kažkokių darbų – sunkiai įmanoma.
• Privačios samdytos organizacijos (angl. contractors) elsėsi labai neatsakingai, įžūliai ir per daug laisvai. Taip tik didėjo irakiečių nepasitenkinimas. Kongreso skirtos lėšos Irakui atstatyti buvo prašvaistomos, išmėtomos, įsivyravo korupcija. Didžiausių pagal kontraktus dirbančių įmonių sąrašas.
• Bušas neskaitė jokių ataskaitų ir pasiūlymų. Jų kūrėjai net stengėsi tuos dokumentus daryti kuo mažesnius, kad tilptų į vieną puslapį.
• Nors karui Irake buvo metama labai daug lėšų, bet amerikiečių kariai vis tiek turėdavo važinėti nepatikimu ir lengvai pažeidžiamu transpotu.

Kyla daug klausimų, kaip tokia galinga ir turtinga šalis, iš kurios atkeliauja krūvos idėjų ir pamokymų apie visokius projektų valdymus (beje, paruoštus JAV gynybos ministerijoje), nesugebėjo suvaldyti tokio svarbaus projekto.

Suma sumarum, pagal filmo autorius pateiktus faktus galime prieeitų prie išvadų, kad pagrindinės nesėkmės priežatys buvo klaidindi JAV administracijos veiksmai (tiek Bušo, kuris visą vadovavimą projektui atidavė kitiems; tiek jo pavaldinių, kurie su savo sprendimais pridarė daug nteisingų žingsnių), planavimo stoka, neturėjimas plano „B” (kas galėjo tikėtis, kad Irake teks užsibūti ne kelis mėnesius).

Karo Irake kaina: